Aš ne tiek pasitikiu savimi, kiek pasitikiu savo vaiku. NĖRA NIEKO PASTOVIAU UŽ LAIKINUMĄ arba kodėl mes vis kažko laukiame, skubame gyventi. Augindama pirmagimį aš vis laukiau. Laukiau, kada jis pirmąkart sąmoningai nusišypsos, kada pradės nulaikyti galvytę, kada pradės juoktis, vartytis, sėdėti, ropoti, vaikščioti, kalbėti ir t.t. Aš vis laukiau, nes atrodė, kad su nauju… Tęskite Nėra nieko pastoviau už laikinumą skaitymą