Žindymas nevargina. Vargina buitis.
ŽINDYMAS IR NUOVARGIS arba kaip tai (ne)susiję.
Vienas dažnesnių mūsų, mamų, nusiskundimų žindant yra nuovargis, nuolatinis miego trūkumas, bloga bendra emocinė ir psichologinė savijauta.
Ir mes linkusios visa tai „nurašyti“ žindymui.
Bet ar tikrai dėl to kaltas žindymas? Nemanau. Pats žindymas mūsų nevargina, juk žindant išsiskiria oksitocinas- meilės ir malonumo hormonas. Juk gamta pati iš esmės negali kenkti žindyvei ir jos varginti. ♥️
Labiausiai mus vargina ne žindymas, o buitis. Prašykime pagalbos buityje, neužsikraukime visko sau, ypatingai tada, kai sūpuojame naujagimį ant rankų, kai jam reikia mūsų 24/7. ☀️
Nuolatinis savęs kaltinimas, turint vyresnių vaikų, kad jiems skiriame per mažai laiko ir dėmesio, taip pat prisideda prie bendros blogos savijautos. Nekaltinkime savęs. Nes taip nėra, tiesiog mes per daug iš savęs reikalaujame. Esame geriausios mamos savo vaikams. 🤩
Vėliau, vaikeliui paaugus, kartu su juo paaugame ir mes. Išmokstame miegoti (naktį), kai vaikelis žinda. Buityje susidėliojame prioritetus ir renkamės poilsį, o ne indų plovimą. Renkamės kokybišką buvimą su vyresniais vaikais, o ne lyginimą.
Čia tik dalis pavyzdžių. Visos susiduriame su skirtingais sunkumais ir skirtingai juos išgyvename, tačiau atminkime visos, jog:
🤱Žindymas nevargina. Vargina buitis.
🤱Susidėliokime prioritetus. Pirmiausia maksimalus poilsis ir tai, kas teikia džiaugsmą.
🤱Ilsėkimės tiek daug, kiek tik galime.
🤱Būtinai kalbėkimės apie tai, kas mus neramina, su partneriu.
🤱Prašykime pagalbos.
🤱Atminkime, jog viskas laikina.
🤱Apsidovanokime save mažomis dovanėlėmis – tai labai pakelia nuotaiką.
Ar atpažįstate save? Pasidalinkite patirtimis ir patarimais. Dėkoju. 😍
